Bijau užaugti

Sveiki skaitytojai! Džiaugiuosi,kad vis dar skaitote mano įrašus,nors keliu juos retai. Kodėl? Nėra laiko, atostogauju Norvegijoje, liepą skrendu į Daniją. Ehh.

Ką gi, užbaigia 9-tą klasę. Vis dar netikiu,kad tiek daug jau nuėjau. Daug patyriau per savo gyvenimėli, daug ištvėriau,daug pamačiau.. Dauguma sakytų: ,,Baik juokus, tau visas gyvenimas dar prieš akis" (haha) išduosiu paslaptį.. Aš bijau.. Paklausite ko bijau..

Bijau visko. Bijau 10-os klasės, bijau egzaminų, bijau 11-os ir 12-os klasių, bijau savarankiško gyvenimo,kuris manęs  lauks. Bijau pilnametystės. Paprasčiausiai.. Paprasčiausiai bijau užaugti.
Mano pasirinkimai nebepriklausys nuo tėvų, tėvai manęs nebekontroliuos. Turėsiu mąstyti nebe vaikiškai, užsidirbti pati sau pinigų,  atskirti visus gerus dalykus nuo blogų. Galų gale,jau turiu žinoti,kuo noriu būti gyvenime. Tai sunku. Beprotiškai sunku bus įsilieti į ,,suaugusiųjų" gyvenimą.  Kai giminės nebežiūrės į Tave,kaip į vaiką su naiviomis svajonėmis,o žiūrės,kaip į suaugusį žmogų,kuris turi tikslą gyvenime. Sunku, ar ne?
Aš ne tik bijau užaugti,bet ir nenoriu..  Norėčiau grįžti į 1-ą klasę,kai niekas nerūpėjo,kai vienintelė problema buvo,kad mama neišleisdavo į lauką.  Kai verkdavau tik dėl sulaužytų žaislų. Tada tiesiog gyvenau.  Tada nereikėjo jokių išmaniųjų. Negalvodavau,kad bus jeigu...  Nemąstydavau apie ateitį. Gyvenau dabartimi. O dabar viskas per daug sunku. Per daug galvoju, per daug nerimauju. Galų gale, perdaug iš savęs noriu.
Tiesiog.. Aš beprotiškai bijau užaugti.. Beprotiškai...
Beprotiškai...

  Labai noriu paliesti  skaitytojus,kurie yra baigę mokyklą, arba,kurie jau studijuoja savo pasirinktas profesijas. Ar gi, jums nekilo panašios mintys? Kaip su tuo susitvarkėte..? Šįkart reikia pagalbos ir man.

Dark.